- išaušėlis
- išáušėlis, -ė smob. (1) apykvailis, negudrus žmogus: Vargs žmonelė, už tokio išaušėlio išėjus Srv. Jis nėra, kad būtų visai išáušėlis Ėr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išaušėlis
Look at other dictionaries:
išvėsėlis — išvėsėlis, ė smob. (1) išaušėlis, plevėsa, nemiklus žmogus: Eik tu, išvėsėli, lioli, maumeli! Jnš. Mūsų mergėsė čyst išvėsėlė Kri. Atlėžėliai ir išvėsėliai ... paseks tą ... paveikslą A1884,182 … Dictionary of the Lithuanian Language
